guolis

guõlis sm. (2) K; R 1. gyvulio gulima arba išgulėta vieta, migis: Čia guõlis stirnos J. Meškos guõlis BŽ24. Kiškis visada guli savo guolẽly Arm. Žiemos metu didelę reikšmę gyvulių sveikatingumui turi sausas jų guolis sp. Kurpės didelės kaip veršio guõlis Jrb. Guolis (orig. gvalis) žvėrų, būklas SD136. ^ Ėjusio pėdai, gulėjusio guolis Pnd. ║ gultas, patalas: Sutaisyk ir išvėdink mano guolį Smn. Kai virtau guõlin, ir nepamačiau, kai užmigau Šš. Jis vartės ant savo guõlio KII2. Rimantas, matyti, nusilpo ir lėtai susmuko į guolį J.Dov. Kad guõlis vargus, tada tirpsta ranka arba koja J. Einu į guõlį gulti J. Pieva kad išvoliota, guõlis prie guõlio – tai vaikų pasileidėlių darbas Nj. Gulsiu i seną guõlį (ant šieno) Dkš. Motiejus ūmai pabudo ir, greitai atsisėdęs guolyje, įsiklausė P.Cvir. | prk.: Žvaigždės jūrų guoly švysčioja veidan S.Nėr. ^ Iš patalo – prie katilo, iš guolio – prie raguolio (tik atsikėlęs, tuoj valgyti graibstosi) Sml. 2. gulėjimas, miegas: Koks mano guõlis, tik rymojau per naktį J. Prastas guõlis be lovos Ds. Guõlį nesumažina (daug miega, guli), tai ir tunka Gs. Tokis tę ir guõlis [ant žemės]! Lp. ^ Iš guõlio nekepsi raguolio Pšl. 3. DP5,354 paleistuvystė. 4. krata, gulėjimas ant kratos (apie linus): Linam nenutiko guõlis, užtai nedrūti Gs. 5. sluoksnis: Šlyna viename guolyje yra per daug riebi, o kitame per daug liesa A1884,167. Neseniai, šulinį kasant, rudųjų anglių guolis užeitas LC1883,20. Atrado ten didžius guolius aukso prš. 6. stovykla; karių pulkas: Ir padarė guolį savo užu miesto BB1Moz33,18. Po tam ėjo karūna guolio vaikų Dan BB4Moz10,25. 7. (neol.) tech. vieta, į kurią remiasi besisukanti ašis ar velenas, ašies pakaklė: Traktoriams išklibo guoliai sp. Bepjaunant sprogo guoliai sp. Gulstiniam variklio velenui geriausiai dėti rutulinius guolius rš.